> For the complete documentation index, see [llms.txt](https://docs.geopard.tech/geopard-tutorials/llms.txt). Markdown versions of documentation pages are available by appending `.md` to page URLs; this page is available as [Markdown](https://docs.geopard.tech/geopard-tutorials/ltu/produkto-turas-ziniatinklio-programa/satellite-monitoring/indices-for-crops-and-soils.md).

# Kultūrų ir dirvožemių indeksai

GeoPard gali apskaičiuoti augalijos, drėgmės, chlorofilo, dirvožemio ryškumo ir kitus indeksus.

<figure><img src="https://570611445-files.gitbook.io/~/files/v0/b/gitbook-x-prod.appspot.com/o/spaces%2FYICBELdyAXXebKAzfLOR%2Fuploads%2FLYsFwlSMWLFKPlm1Mt6z%2Fimage.png?alt=media&amp;token=953379ed-8f3c-4968-a857-34b88f220638" alt=""><figcaption><p>Kiekvienas dirvožemio ir augalijos indeksas aprašytas „GeoPard“ programoje</p></figcaption></figure>

### Palydovinių vaizdų indeksų sąrašas <a href="#vegetation-indices" id="vegetation-indices"></a>

Visi palydoviniai vaizdai koreguojami ir optimizuojami peržiūrai bei analizei.

### Straipsniai „GeoPard“ tinklaraštyje

* [Augalijos indeksai ir chlorofilo kiekis](https://geopard.tech/blog/vegetation-indices-and-chlorophyll-content/)
* [Kurį augalijos indeksą geriausia naudoti tiksliojoje žemdirbystėje?](https://geopard.tech/blog/use-of-ndvi-normalized-difference-vegetation-index-in-precision-agriculture/)
* [Kaip dirvožemio šviesumo indeksas padeda plėtoti tvarų žemės ūkį?](https://geopard.tech/blog/how-the-soil-brightness-index-enables-sustainable-agriculture/)
* [Drėgmė – NDMI indeksas](https://geopard.tech/blog/normalized-difference-moisture-index-ndmi/)
* [Augalijos indeksai: kaip jie naudojami tiksliojoje žemdirbystėje?](https://geopard.tech/blog/vegetation-index-how-are-they-used-in-precision-agriculture/)

Pasirinkę skirtingus vaizdų rodinius, geriau suprasite savo lauką: išryškės gerai išsivysčiusios vietos ir pasėlių sudygimo anomalijos. Galimi šie rodiniai:

1. **RGB** – Natūralios arba tikrosios spalvos (raudona, žalia ir mėlyna).
2. **NIR** – (numatytasis) nematomos (artimosios infraraudonosios) ir matomos (raudonos, žalios) spektro dalių derinys. Taip duomenis lengviau interpretuoti: augalija vaizduojama raudonais atspalviais, o tankiai apaugusios vietos – ryškiai raudonai; dirvožemis – nuo tamsiai žalios iki šviesiai žalios arba pilkos spalvos.
3. **EVI2** – Patobulintas augalijos indeksas (nuo 0 iki 2,4). Jis tinkamesnis už NDVI tankios lajos laukuose, kur NDVI gali pasiekti prisotinimo ribą. Šis rodinys tinka pasėliams analizuoti visais augimo tarpsniais.
4. **LAI** – Lapų ploto indeksas (nuo 0 iki 5,86) – bematis augalų lajos tankį apibūdinantis dydis. Jis kinta nuo pliko dirvožemio iki tankios lajos: nuo plikos žemės (indekso reikšmė 0) iki tankios lajos (augimo sezono piko metu indekso reikšmė siekia 3,5 ir daugiau). Žemėlapyje reikšmės vaizduojamos spalvomis nuo raudonos iki žalios.
5. **NDVI** – Normalizuotas augalijos skirtumo indeksas (nuo 0 iki 1) padeda įvertinti pasėlių būklę ir parodo žaliosios augalijos pasiskirstymą. Tačiau šio rodinio naudojimas ribotas vegetacijos sezono pradžioje (rezultatams įtakos turi dirvožemis) ir augalijos piko metu (indeksas gali pasiekti prisotinimo ribą). Žemėlapyje reikšmės vaizduojamos spalvomis nuo raudonos iki žalios.
6. **GNDVI** – Žaliasis normalizuotas augalijos skirtumo indeksas (nuo 0 iki 1). Jis jautriau nei NDVI reaguoja į chlorofilo skirtumus, todėl rekomenduojamas ankstyvaisiais ir viduriniais pasėlių augimo tarpsniais. Žemėlapyje reikšmės vaizduojamos spalvomis nuo raudonos iki žalios.
7. **IPVI** – Infraraudonasis procentinis augalijos indeksas (nuo 0 iki 1). Funkciniu požiūriu šis indeksas toks pat kaip NDVI, tačiau apskaičiuojamas greičiau.
8. **GCI** – Žaliasis chlorofilo indeksas (nuo 0 iki 7). Jis naudojamas lapų chlorofilo kiekiui įvertinti ir tinka daugeliui augalų rūšių. Indeksas padeda nustatyti augalų būklę, nes patiriant stresą chlorofilo kiekis mažėja. Žemėlapyje reikšmės vaizduojamos spalvomis nuo šviesiai žalios iki tamsiai žalios.
9. **SAVI** – Dirvožemio poveikį sumažinantis augalijos indeksas (nuo 0 iki 1,5) padeda apriboti dirvožemio šviesumo įtaką. Jis naudingiausias sezono pradžioje, kai augalai dar atskirti vienas nuo kito arba auga eilėmis, o dirvožemis aiškiai matomas, taip pat viduriniuoju augimo tarpsniu, kol augalai dar nesusiliečia.
10. **OSAVI** – Optimizuotas dirvožemio poveikį sumažinantis augalijos indeksas (nuo 0 iki 1). Jį geriausia naudoti vietovėse, kur augalija gana reta, ir ankstyvaisiais bei viduriniais pasėlių augimo tarpsniais. Žemėlapyje reikšmės vaizduojamos spalvų skalėje nuo raudonos iki žalios.
11. **NDWI** – Normalizuotas vandens skirtumo indeksas. Jis naudojamas vandeniui nuo sausumos atskirti ir vandens telkiniams kartografuoti. Žemėlapyje reikšmės vaizduojamos mėlynais atspalviais.
12. **WDRVI** – Plataus dinaminio diapazono augalijos indeksas (nuo -0,6 iki 0,4). Jis naudojamas sudėtingesnei pasėlių fiziologinių ir fenologinių savybių analizei. Naudojamos tos pačios juostos kaip NDVI, tačiau taikomas išplėstas dinaminis diapazonas.
13. **SBI** – Dirvožemio šviesumo indeksas. Jis padeda įvertinti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, smėlingumą ir druskingas vietas, taip pat svarbus tiriant dirvožemio savybių pokyčius laikui bėgant.\
    Smėlingi dirvožemiai yra šviesesni ir grubesnės tekstūros, todėl atspindi daugiau šviesos ir jų dirvožemio šviesumo indekso reikšmės būna didesnės. O molingesni dirvožemiai, kuriuose daugiau organinių medžiagų ir drėgmės, atrodo tamsesni, todėl jų indekso reikšmės mažesnės.
14. **NDMI** – Normalizuotas drėgmės skirtumo indeksas. Jis naudojamas augalijos vandens kiekiui nustatyti ir ypač tinka augalų vandens stresui aptikti. Geresnės būklės augalijai būdingos didesnės reikšmės. Mažesnės drėgmės indekso reikšmės rodo, kad augalai patiria stresą dėl drėgmės trūkumo.\
    Interpretacija:
    * (-1; -0.8) Plikas dirvožemis;
    * (-0.8; -0.2) Beveik nėra lajos arba jos danga labai menka;
    * (-0.2; 0) Menka lajos danga ir didelis vandens stresas ARBA labai menka lajos danga ir nedidelis vandens stresas;
    * (0; 0.2) Vidutinė lajos danga ir didelis vandens stresas ARBA menka lajos danga ir nedidelis vandens stresas;
    * (0.2; 0.4) Didelė lajos danga ir didelis vandens stresas ARBA vidutinė lajos danga ir nedidelis vandens stresas;
    * (0.4; 1) Didelė arba labai didelė lajos danga, vandens streso nėra.
15. **MSI** – Drėgmės streso indeksas. Jis naudojamas lajos streso analizei, produktyvumui prognozuoti ir biofizikiniam modeliavimui. Didesnės indekso reikšmės rodo didesnį augalų vandens stresą ir mažesnį dirvožemio drėgnumą bei vandens kiekį. Indekso reikšmės svyruoja nuo 0 iki daugiau nei 3, o įprastas žaliosios augalijos reikšmių intervalas yra nuo 0,2 iki 2.
16. **CCCI** – Lajos chlorofilo kiekio indeksas. Tai dvimatis nuotolinio stebėjimo indeksas, skirtas pasėlių azoto būklei įvertinti. CCCI naudoja atspindžio koeficientus artimojoje infraraudonojoje (NIR) ir raudonojoje spektro srityse, kad būtų atsižvelgta į sezoninius lajos tankio pokyčius. Artimosios infraraudonosios ir tolimosios raudonosios sričių atspindžio koeficientai naudojami santykiniams lajos chlorofilo pokyčiams, kurie netiesiogiai rodo azoto kiekį, nustatyti.
17. **MCARI** – Modifikuotas chlorofilo absorbcijos santykio indeksas reaguoja į chlorofilo koncentraciją lapuose ir dirvožemio atspindžio koeficientą. Paprastai didelės MCARI reikšmės rodo mažą chlorofilo kiekį lapuose. MCARI prasčiau prognozuoja mažą chlorofilo koncentraciją, ypač dėl to, kad dirvožemio signalo poveikis riboja šio indekso taikymo galimybes.
18. **TCARI** – Transformuotas chlorofilo sugerties atspindžio indeksas yra vienas iš kelių CARI indeksų, rodančių santykinį chlorofilo kiekį. Jam įtakos turi dirvožemio atspindys po augalija, ypač kai augalijos lapijos ploto indeksas (LAI) yra mažas.
19. **MCARI/OSAVI** ir **TCARI/OSAVI** yra integruotos CARI indekso formos, užtikrinančios geresnį tiesinį ryšį su chlorofilo kiekiu ir mažesnį jautrumą lapijos ploto indeksui (LAI). Tai pasiekta raudonosios ir artimosios infraraudonosios (NIR) sričių atspindžio rodiklius pakeitus žaliosios, raudonosios ir raudonojo pakraščio sričių atspindžio rodikliais. Šiuos indeksų derinius galima naudoti lajos chlorofilo kiekiui įvertinti.


---

# Agent Instructions
This documentation is published with GitBook. GitBook is the documentation platform designed so that both humans and AI agents can read, navigate, and reason over technical content effectively. Learn more at gitbook.com.

## Querying This Documentation
If you need additional information that is not directly available in this page, you can query the documentation by asking a question.

Perform an HTTP GET request on the following URL with the `ask` and `goal` query parameters:

```
GET https://docs.geopard.tech/geopard-tutorials/ltu/produkto-turas-ziniatinklio-programa/satellite-monitoring/indices-for-crops-and-soils.md?ask=<question>&goal=<user_goal>
```

`ask` is the immediate question: it should be specific, self-contained, and written in natural language.
`goal` is what the user is ultimately trying to achieve, the reason they need the answer. Sharing it helps GitBook give you a better, more relevant answer. A goal is most helpful when it describes the outcome the user wants rather than restating the question. For example, with `ask=how do I create an API token`, a goal like `automate deployments from our CI pipeline` lets GitBook tailor the answer to that use case.

The response will contain a direct answer to the question and relevant excerpts and sources from the documentation.

Use this mechanism when the answer is not explicitly present in the current page, you need clarification or additional context, or you want to retrieve related documentation sections.
